- jaibė
- 1 jáibė sf. (1) = jeibė: 1. Vaikis padirba jáibę, pridirba jáibių, kokias jáibes ans dirba (mušasi, pešasi) J. 2. Ant sodvos (veselijos) buvo jáibių J. Par Užgavėnes madavo[ja] visokias jáibes – gervę, ožį rėdo J.
Dictionary of the Lithuanian Language.